ši interaktyvi skuptūra kviečia miesto gyventojus nagrinėti socialinę distanciją bei žmogiško prisilietimo stygių bei svarbą. Kritikuodamas ir žiuredamas i šią situaciją iš tolimų perspektyvų tai tampo spekuliatyviu žmonijos scenariujumi.- Matydami prisilietimą kaip nepažįstamą formą kuri gal šiektiek atgrasi gal šiektiek sarkastiška. Bet manau tai yra ganėtinai žmogiska pozicija ypač tokiu metu kai pasaulis tolsta nuo vadinamos ,,realybes” ir tikro prisilietimo.
Viešoji miesto erdvė yra nuolatinė buveinė visiems iš mūsų. Tokioje aplinkoje musu jutimai yra
Labiau stimuliuojami, Šviesa, garsai, kvapai, ir taip toliau skverbias į mūsų jutimų sistemą, dažnai keldami stresa, bei sensorinę perkrovą. Viešoji miesto ir mikrorajonų erdvė nėra pritaikyta tokią apkrovą minimalizuoti integruojant samoningo dizaino principus.
Labiau stimuliuojami, Šviesa, garsai, kvapai, ir taip toliau skverbias į mūsų jutimų sistemą, dažnai keldami stresa, bei sensorinę perkrovą. Viešoji miesto ir mikrorajonų erdvė nėra pritaikyta tokią apkrovą minimalizuoti integruojant samoningo dizaino principus.
Lytejimo pojūtis stimuliuoja žmogaus smalsumo jausmą, taipat mažina nerimą. šis pojūtis turi giliai įsišaknijusius psichologinius veiksnius, mūsų aplinkos ir savo pačio suvokime. Katik gimę naujagimiai instiktyviai ieško šilumos ir lytėjimo stimuliacijos, taip ugdoma ju empatija, erdves suvokimas ir žmogiško kontakto pajutimas. Lytėjimas yra kertinis pojūtis kuris mus sieja su Aplinka ir mus supančiais žmonėmis ir objektais,tiek psichologiniam tiek fiziniam lygemnyje.
